Žemėlapiai (46)
Rušiuoti pagal:
  • Akmena
    1kr/1min
    Akmena – ežeras Pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, 3 km į šiaurės vakarus nuo Trakų, prie kelio į Vievį, Trakų istoriniame nacionaliniame parke.
    Ilgis vakarų-rytų kryptimi 3,2 km, didžiausias plotis 1,2 km. Didžiausias gylis 30,2 m, vidutinis gylis 11,2 m.
    Ežerą sudaro dvi statmenai susikertančios rinos. Kranto linijos ilgis 11,4 km. Šiauriniai ir pietrytiniai krantai aukšti, statūs, apaugę pušimis, pietvakarinis – žemas, uždurpėjęs. Ežero vakaruose yra sala (jos plotas 1,5 ha). Dugne daug akmenų.
    Iki 1870 m. sąsiauriu jungėsi su Galvės ežeru. Iškasus kanalą tarp Skaisčio ir Balčio ežerų, Skaisčio ir Galvės lygis nuslūgo ir sąsiauris išnyko. Pavasarį vanduo iš Akmenos iškastu grioviu teka į Galvės ežerą.
    Prie ežero įsikūrę Akmenos, Kunigaikštinės, Varatniškių kaimai.
    0
  • Ančia
    1kr/1min
    Ančia – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 1 km į pietus nuo Veisiejų, Veisiejų regioniniame parke. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 9,4 km, plotis iki 1,2 km. Ežero duburį sudaro 4 besikertančios rinos (trys lygiagrečios ir viena jas kertanti). Kranto linija labai raižyta. Didžioji dalis krantų statūs: vakaruose jų aukštis siekia 20–25 m, kitur 10–12 m. Krantai daugiausia sausi, pietuose apaugę pušynais, tačiau 10 % pakrančių yra supelkėję. Pakrantėse ir litoralėje gausu šaltinių. Šiaurinė Ančios ežero dalis dar vadinama Veisieju. Jos plotas 0,47 km², gylis iki 25 m. Iš Šlavantėlio ežero į Ančią įteka Šlavantėlė, iš Vernijo ežero – Rūdupė, o išteka Nemuno intakas Baltoji Ančia.
    Atabradas siauras, padengtas smėliu arba žvyru. Pakrantės žolynų juosta nevientisa, siaura. Joje vyrauja meldai, nendrės, duoniai, asiūkliai, įlankose auga švendrai. Vasarą vandens skaidrumas yra 0,9-1,1 m.

    Ančios ežere sugaunama 13 žuvų rūšių: karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai, lynai, meknės, aukšlės, plakiai, pūgžliai, seliavos, raudės, šamai, unguriai.

    Šiaurinėje ežero pusėje įsikūręs Veisiejų miestas, taip pat prie ežero yra Vainežerio, Jezdo, Dainaviškių kaimai. Vakariniame krante stūkso piliakalnis.

    Prie ežero yra saugomi dendrologinę vertę turintys Vainežerio ir Veisiejų dvarų parkai.
    1
  • Aukraštis
    1kr/1min
    Aukraštis – ežeras Lietuvoje, Alytaus rajono pietryčiuose, 3 km į pietvakarius nuo Daugų. Giliausia vieta siekia 11,5 m. Dubuo išgulėtas negyvojo ledo luisto. Krantai aukšti, sausi. Pietuose išteka upelis į Suvingio ežerą[1].

    Šalia Aukraščio ežero įsikūręs Karliškių kaimas.
    0
  • Aukštadvario HE
    1kr/1min
    -
    0
  • Aviris
    1kr/1min
    Aviris – ežeras pietų Lietuvoje, Druskininkų savivaldybėje, apie 4 km į rytus nuo Leipalingio, prie Merkinės plento.

    Ežeras ledyninės, rininės kilmės. Plotas 140,8 ha. Ilgis iš šiaurės į pietus 4,8 km, didžiausias plotis 0,7 km. Išsiliejęs S raidės forma. Paviršiaus altitudė 116,5 m. Didžiausias gylis 32,8 m, vidutinis gylis 9,6 m. Baseino plotas 26,2 km². Kranto linijos ilgis 10,5 km. Ežero krantai aukšti – iki 15 m, statoki, daugiausia apaugę mišku. Per ežerą teka Nemuno kairysis intakas Avirė. Atabradas siauras, smėlingas.
    0
  • Baltieji-Juodieji Lakajai
    1kr/1min
    -
    0
  • Baltosios Ančios tvenkinys
    1kr/1min
    Baltosios Ančios tvenkinys – hidroelektrinės tvenkinys pietų Lietuvoje, Druskininkų savivaldybėje ir Lazdijų rajone,
    Baltosios Ančios ir jos intakų slėnyje. Įrengtas 1955 m. pastačius užtvanką Baltosios Ančios upėje, 4,3 km nuo jos žiočių ties Baltosios Ančios HES kaimu. Tvenkinys labai ištįsęs šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Jo giliausia vieta 12 m. Tvenkinį supa miška.
    0
  • Bebrusai
    1kr/1min
    Bebrusaĩ – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Molėtų.
    Ilgis 5 km, plotis siekia 2,6 km. Didžiausias gylis siekia 24 m. Kranto linija (ilgis 18,2 km) labai raižyta, daug įlankų, užutėkių. Dvi ežero šakos eina šiaurės vakarų kryptimi, viena – pietvakarių. Dubuo rininės kilmės. Krantai daugiausia žemi, kai kur supelkėję, tik rytinis krantas aukštas (20–25 m). Ežere yra 3 salos, kurių bendras plotas 1,45 ha. Dugną dengia daugiausia dumblas ir sapropelis. Atabradas ir salų pakrantės smėlingos. Vandens skaidrumas vasaros metu yra 3,9-4,3 m.

    Į Bebrusus įteka Punta (iš Punto ežero), Lunta bei Lankaitė, šiaurėje išteka Siesarties (Šventosios baseinas) intakas Bebrusa.

    Ežere sugaunamos žuvys: karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai, stintos, aukšlės, raudės, lynai, plakiai, seliavos, karosai, meknės, vėgėlės, pūgžliai, šamai.
    0
  • Daugų
    1kr/1min
    Ledyninės kilmės ežeras Alytaus rajone, užima 9,54 km² plotą. Įteka Neveiglas, o išteka Abista, o taip pat Žižma ir Vinkšninė.

    Daugų ežere gausu žuvų. Kuojos, karšiai, karpiai, aukšlės, lydekos, ešeriai, stintos, šamai, sykai, lynai, karosai, seliavai, unguriai…
    Augalija skurdi ir nevienoda. Auga švendrai, meldai, nendrės. Povandeniniai augalai auga iki 7 m gylio. Supelkėjusiose įlankose augalija turtingesnė ir užima didelius plotus.
    0
  • Dringis
    1kr/1min
    Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine, apie 4 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos.

    Šiauriniame ežero krante yra Vaišniūnai, pietiniame – Meironys. Didžiausios ežero įlankos vadinamos Juodakampio, Stirniakampio, Giliakampio, Mikailakampio ir Karviakampio vardais. Į šiaurinę ežero dalį įteka Švogina ir Juodupė, į rytinę – Palaukinis ir bevardis upelis. Iš pietinės dalies išteka Dumblynė, kuri jungia Dringį su Dringykščiu. Pratakumas 72 %. Yra 5 salos, iš viso 2,9 ha, iš jų didžiausios: Alksnio, Naršiuskio.

    Plotas 713,1 ha. Ilgis 4,5 km, didžiausias plotis 3,0 km. Paviršiaus altitudė 138,6 m. Didžiausias gylis 24,0 m, vidutinis gylis 8,4 m. Baseino plotas 149,7 km². Krantai labai vingiuoti, daug įlankų. Rytuose yra pusiasalis, vadinamas Šiurių ragu. Šiaurės vakarų ir šiaurės rytų krantai aukšti, statūs, kiti – daugiausia lėkšti, vietomis pelkėti. Krantuose yra daug šaltinių. Šiaurės vakarų, vakarų ir rytinės pakrantės apaugusios pušynais.
    0
  • Dringykštis
    1kr/1min
    Dringykštis – ežeras rytų Lietuvoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajone. Telkšo tarp Dringio šiaurėje ir Lūšių ežero pietuose. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,4 km, plotis iki 0,4 km. Kranto linija vingiuota; krantai daugiausia aukšti, ardomi. Iš rytų, šiaurės ir vakarų supa miškai, šiaurės rytinė pakrantė pelkėta, pietuose plyti laukai.

    Šiaurėje iš Dringio atiteka Dumblynė, pietryčiuose – upelis iš Taramo ežero. Pietvakariuose išteka Dringykščia (į Asalnų-Lūšių ežero sąsiaurį). Į pietus nuo Dringkščio yra Meironių kaimas.
    0
  • Dūkštas
    1kr/1min
    Dūkštas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Gražutės regioniniame parke, apie 5 km į šiaurę nuo Dūkšto. Mišku į vakarų pusę už kelių kilometrų telkšo Luodis, o į šiaurę – Šventas.

    Plotas 519,9 ha. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,6 km, didžiausias plotis 2,8 km. Paviršiaus altitudė 139,4 m. Didžiausias gylis 10,5 m, vidutinis gylis 5,4 m. Baseino plotas 24,3 km².

    Kranto linija nelabai vingiuota, jos ilgis 11,2 km. Krantai neaukšti, rytuose ir pietuose – pelkėti. Iš visų ežero pusių, išskyrus pietinę, auga miškas (Sausašilio, Žagarinės miškai). Šiauriniame krante yra terasų. Ežere dvi salos, iš viso 0,9 ha. Atabradas smėlingas, bet po plonu smėlio sluoksniu yra durpių, išskyrus šiaurinę dalį, giliau dugne – dumblas. Per ežerą teka Šventoji (išteka iš Beržinio ežero). Pratakumas 21 %. Vandens skaidrumas vasarą siekia 3 m.

    Ežere sugaunamos žuvys: karšiai, kuojos, lydekos, lynai, karpiai, plakiai, karosai, aukšlės, seliavos, meknės, sterkai, pūgžliai, vėgėlės, ešeriai, unguriai.
    0
  • Dusia
    1kr/1min
    Dusia – ežeras Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Šešupės ir Dovinės baseine, Metelių regioniniame parke, 6 km į pietus nuo Simno, 1 km į pietvakarius nuo Metelių, didžiausias pietų Lietuvos ežeras.

    1954 m. Dusia taip užšalo, kad jos ledo storis siekė 78 cm

    Dusioje sugaunama 18 žuvų rūšių: lydekos, ešeriai, kuojos, seliavos, karšiai, karosai, lynai, raudės, aukšlės, meknės, pūgžliai, šližiai, stintos, vėgėlės, unguriai, gružliai, kirtikliai, dyglės. Taip pat ežere gyvena reliktiniai vėžiagyviai keturspyglė šoniplauka ir reliktinė mizidė.
    0
  • Dysnykštis
    1kr/1min
    Dysnykštis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, apie 6 km į pietus nuo Dūkšto, piečiau Dysnų ežero.

    Priklauso Dauguvos baseinui. Plotas 557 ha. Ilgis iš vakarų į rytus 3,9 km, didžiausias plotis 2,4 km. Paviršiaus altitudė 132,5 m. Didžiausias gylis 5,2 m, vidutinis gylis 2,0 m. Kranto linijos ilgis 14,6 km. Krantai lėkšti, smėlingi, vakaruose ir rytuose pelkėti, apaugę krūmais, vietomis - mišku. Yra 3,6 ha Liepinės sala. Dugne molingas ir sapropelingas dumblas, aplink Liepinės salą - smėlis.

    Įteka Dysnykščia (iš Dysnų ežero) ir 3 bevardžiai upeliai, išteka Dysna. Pratakumas 44,7 %. Vandens skaidrumas vasarą 0,5 m, žiemą 2,4 m.

    Sugaunamos žuvys: lydekos, karosai, kuojos, sterkai, karšiai, lynai, karpiai, ešeriai, pūgžliai, unguriai, vėgėlės, šamai, aukšlės, meknės
    0
  • Galstas
    1kr/1min
    Galstas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 10 km į pietryčius nuo Lazdijų. Ištįsęs šiaurės-pietų kryptimi 6,4 km, o plotis siekia iki 1,6 km. Šiaurinė ežero dalis siaura, o pietinė platesnė, su įlankomis. Giliausia ežero vieta yra šiaurėje ir siekia 50 m gylį. Galsto dubuo rininės kilmės. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 19 km. Pietuose krantai daugiausia žemi, pelkėti, o šiaurėje statūs ir aukšti. Atabrado plotis šiaurėje 5–10 m, pietuose - iki 100 m. Atabradas padengtas smėliu, vietomis moliu, pietuose gausiai apaugęs vešlia vandens augalija. Dugną dengia molis, gėlavandenė klintis, dumblas.

    Į Galstą šiaurėje įteka upelis, o pietuose kitas upelis išteka į Zapsio ežerą. Vandens skaidrumas vasarą yra ~5 m.

    Ežere sugaunama 17 žuvų rūšių: kuojos, lydekos, karšiai, karosai, ešeriai, lynai, seliavos, aukšlės, raudės, šamai, pūgžliai, stintos, unguriai, kirtikliai, plakiai, gružliai, dyglės.
    0
  • Galuonai
    1kr/1min
    Galuonai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 3 km į vakarus nuo Inturkės. Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 6,4 km, plotis iki 2 km. Giliausia vieta yra pietuose ir siekia 17,6 m gylį. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 20,3 km. Rytuose yra ilga, siaura įlanka, vadinama Gėluoto ežeru. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, šiaurėje apaugę mišku. Yra 5 salos, kurių bendras plota 4 ha, bei 2 seklumos. Galuonai rytuose esančiu sąsiauriu, vadinamu Vašuoko ežeru, jungiasi su Išnarų ežeru. Suteka 3 upeliai.

    Prie Galuono esantys kaimai: Antagaluonė, Miežonys, Mackonys, Rutonys, Liešiškės, Maciūniškės, prie Gėluoto – Suduikiai, Dūdanosiai, Inturkė.

    Leidžiama plaukioti motoriniu vandens transportu.
    1
  • Giluitis
    1kr/1min
    Giluitis (Giluičių ežeras) – Dovinės baseino ežeras, esantis Alytaus rajono savivaldybėje, į vakarus nuo Simno. Plotas 235 ha. Ilgis iš šiaurės į pietus 2,7 km. Didžiausias gylis 22 m yra ežero pietuose. Ežeras susidaręs ledo išgulėtoje dauboje. Kranto linijos ilgis 8,9 km.

    Intakai – Giluitė, Kriaušius ir Ylyčia, išteka Simnyčia į Simno ežerą. Vandens skaidrumas 2,5-3 metrai.

    Gyvena žuvys: kuojos, ešeriai, lydekos, lynai, karšiai, seliavos, plakiai, karpiai, vėgėlės, karosai, raudės, aukšlės, pūgžliai. Bandyta įveisti sykų, peledžių. Peri viena nebylių gulbių pora. Kai kuriais metais peri želmeninių žąsų pora. Ežere gyvena kelios bebrų šeimos. Yra audinių, ūdrų.

    Didelę žalą ežerui padarė 8-jame dešimtmetyje pastatyta kėlimo stotis – dėl didelės masės augalinių liekanų ir iš laukų suplaukusių trąšų ėmė greitai pelkėti ežero šiaurės vakarinė dalis.

    Vakariniame ežero krante yra Giluičių kaimas.

    1996–2005 m. ežerą tyrinėjo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros docentas Egidijus Bukelskis.
    0
  • Ilgis
    1kr/1min
    Ilgis – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje, apie 11 km į šiaurę nuo Merkinės, šalia Alytaus rajono ribos ir kelio Antakalnis-Merkinė. Ežeras vingiuotas, nutįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 9,2 km, plotis iki 0,8 km. Gylis iki 23,2 m. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 20 km. Krantai aukšti, apaugę medžiais ir krūmais, šiaurės vakaruose – supelkėję. Vakarinėje ežero dalyje yra 0,45 ha ploto sala. Atabradas siauras, padengtas smėliu, kai kur yra dumblingo molio. Giliausios dalies įlankų daubas dengia dumblas. Pietryčiuose išteka Nemuno dešinysis intakas Strauja. Vandens skaidrumas 1,5-1,7 m.
    Sugaunama karšių, kuojų, lydekų, ungurių, karosų, lynų, plakių, ešerių, sterkų, aukšlių, ungurių, šamų.
    Šalia Ilgio įsikūrę kaimai: Ilgininkai, Kampai, Davainiškės, Ilgai, Laukininkai, Mantvilai.
    0
  • Kretúonas
    1kr/1min
    Kretúonas arba Kretuonis – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, 7 km į šiaurės rytus nuo Švenčionėlių. Didžiausias Švenčionių rajono ir Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras. Ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Pro ežerą praeina geležinkelis Vilnius - Daugpilis.

    Plotas 861 ha. Ilgis iš šiaurės į pietus 5,0 km, didžiausias plotis ežero pietinėje dalyje – 2,6 km. Paviršiaus altitudė 145,2 m. Didžiausias gylis 10,9 m, vidutinis gylis 5,2 m. Ežero dubuo išgulėtas ledo luisto. Baseino plotas 154,7 km². Kranto linijos ilgis 16,6 km. Krantai žemi, lėkšti, pietinis ir pietvakarinis krantas pelkėtas, šiaurės vakarinis – apaugęs mišku, yra terasų. Ežere yra 6 salos – Didžioji, Skuivų, Varonių, Galasalė, Alksnių, Beržų; iš viso 25,5 ha, 2 iš jų – didelės.

    Kretuonas, kaip svarbi vandens ir pelkių paukščių perėjimo vieta įtrauktas į saugomų teritorijų sąrašą Natūra 2000. Rytinėje ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių, tokių kaip: juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis), juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), pilkoji antis (Anas strepera), putpelė (Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), stulgys (Gallinago media), griciukas (Limosa limosa) ir kiti. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Dėl didelių elektros kainų atsisakyta siurbti vandenį iš numelioruotų Žemaitiškės pievų, todėl buvusio seklaus Žemaitiškės pievų ežerėlio (buvusios Kretuono ežero įlankos) vietoje, pratekamo Žaugėdos upelio, susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šio užpelkėjusio ežerėlio pakrantės gausios paukščių ir žuvies nuo seno traukė žmones. Šiuo metu archeologų čia yra identifikuotos aštuonios akmens-geležies amžiaus gyvenvietės.
    0
  • Kruonis - Darsūniškis
    1kr/1min
    -
    0
  • Lūkstas
    1kr/1min
    Lūkstas – ežeras Žemaitijoje, Telšių rajono teritorijoje, 2 km į pietvakarius nuo Varnių, Varnių regioniniame parke. Tai antrasis pagal dydį Žemaitijos ežeras, unikalus tuo, kad jame randama gintaro.

    Lūksto dubuo susidaręs buvusio ledo luisto vietoje. Kranto linijos ilgis 19,1 km. Šiaurės vakarų krantas statokas, šiaurės rytų ir pietinis krantai pelkėti. Įteka Sietuva, Gardena, Domantas, Ungurys ir dar du upeliai. Iš ežero išteka Varnelė; ežeras priklauso Ventos baseinui. Baseino plotas 76,3 km². Ežero pratakumas 77%. Šiaurės vakarų krante atabradas smėlingas, kitur apaugęs žoline augalija.

    Plotas 1000,9 ha. Ilgis iš šiaurės į pietus 6,1 km, didžiausias plotis 3,5 km. Paviršiaus altitudė 154,6 m. Didžiausias gylis 7 m, vidutinis gylis 3,6 m.
    8
  • Nedzingis
    1kr/1min
    Nedzingis (arba Nedingis) – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 9 km į šiaurės vakarus nuo Perlojos, šalia Nedingės. Į Nedzingį įteka Karmė ir Surgėdė, o išteka Nedingė, dešinysis Merkio intakas.
    0
  • Obelija
    1kr/1min
    Obelija – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Alytaus rajone, apie 7 km į šiaurę nuo Seirijų, Metelių regioniniame parke. Rytiniame ežero krante yra Obelijos kaimas.

    Dugnas gilėja į ežero vidurį, padengtas dumblo sluoksniu, atabradas platus, žvyringas. Kaip ir Dusios ir Metelio ežerai Obelijos ežero guolis susidarė ištirpus ledo luistui.
    0
  • Paežeriai
    1kr/1min
    -
    0
  • Prapuntas
    1kr/1min
    Prapuntas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 6 km į pietryčius nuo Šventežerio. Šiaurinėje pakrantėje yra išlikę ūkinių Prapuntų dvaro pastatų.
    0
  • Rėkyvà
    1kr/1min
    Rėkyvà – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje, apie 7 km į pietus nuo Šiaulių. Ežero rytinėje pakrantėje išsidėstę Bačiūnai, o po Antrojo pasaulinio karo išaugo energetikų gyvenvietė Rėkyva.

    Rėkyvos ežeras – didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dydžio aukštapelkinis ežeras. Jo plotas – 11,8 km²; maitinančio baseino plotas – 7,3 km²; didžiausias gylis – 4,8 m, vidutinis – 2,0 m. Ežeras neturi intakų, tačiau turi du dirbtinai reguliuojamus ištakus. Rėkyvos ežeras yra svarbus šiais požiūriais:
    - aplinkosaugos - jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buveinės;
    - rekreaciniu – yra svarbi Šiaulių miesto bei aplinkinių gyventojų poilsio vieta;
    - vandentvarkos – telkšo regione, stokojančiame kokybiškų vandens telkinių.
    0
  • Samavas
    1kr/1min
    Samavas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 10 km į pietus nuo Zarasų.

    Ežero plotas 5,4 km². Ilgis 5,4 km, didžiausias plotis 2,1 km. Didžiausias gylis 12,7 m. Ežero pietiniai ir vakariniai krantai aukšti, apaugę mišku. Yra 6 salos (iš viso 2,8 ha).

    Per Samavo ežerą teka Vaisinė (į Ūparto ežerą).
    0
  • Savistas
    1kr/1min
    Savistas – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 13 km į šiaurės vakarus nuo Senosios Varėnos.
    0
  • Seirijis
    1kr/1min
    Seirijis – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 3 km į pietus nuo Seirijų. Ežero forma ovali: ilgis 3,0 km, plotis 2,8 km. Gylis siekia 19,2 m. Ežero dubuo susidarė išgulėjus ledo luitui. Būdingi žemi, pelkėti krantai, apaugę alksnių ir beržų krūmynais. Atabradas platus, sudarytas iš smėlio, žvyro, apaugęs nendrėmis, meldais, plūdėmis, maurabragiais. Dugną dengia karbonatingas ir sapropelingas dumblas. Šiaurėje iš Sagavo ežero atiteka Sagavo upelis (Seiros aukštupys), pietuose išteka Seira (Baltosios Ančios intakas).

    Serijo ežere sugaunamos žuvys: raudės, lydekos, lynai, ešeriai, kuojos, karšiai, seliavos, plakiai, aukšlės, dyglės, pūgžliai.

    Prie ežero įsikūrę Cijūniškės, Paserninkų kaimai.
    0
  • Skaistis
    1kr/1min
    Skaistis – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, apie 5 km į šiaurės rytus nuo Trakų. Pietinėje dalyje ežeras jungiasi su Galvės ežeru.
    0
  • Šlavantas
    1kr/1min
    Šlavantas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 6 km į šiaurės vakarus nuo Veisiejų; patenka į Veisiejų regioninį parką, Balsio kraštovaizdžio draustinį (rytinės pakrantės dalis, nuo 1974 m.). Ežeras rininės kilmės, siauras ir vingiuotas. Nutįsęs iš šiaurės į pietus 5 km, o plotis siekia iki 0,5 km. Giliausia ežero vieta (29 m) yra pietuose. Šlavanto krantai statūs, aukšti ir smėlingi. Pietinėje dalyje yra 0,01 ha ploto salelė. Aplinkui daugiausia dunkso miškai (į rytų – Babrų, iš vakarų – Šlavantų).

    Šlavanto atabradas siauras, augalų juosta reta. Dugną dengia gėlavandenė klintis, molingas ir karbonatingas dumblas bei molis. Išilgai ežero dugno driekiasi duburių juosta.

    Į Šlavantą suteka 4 upeliai – šiaurėje Spartas (iš Sparto ežero), kiti bevardžiai (vienas jų iš Pirtuko ežero). Pietryčiuose į Šlavantėlį išteka Murgų upelis (Baltosios Ančios baseinas).

    Prie ežero įsikūrę kaimai: Šlavantai, Čivonys, Kalveliai. Vakariniame krante stūkso Šlavantų piliakalnis.

    Ežero pavadinimas kildinamas nuo žodžio šluoti (šlavu, šlaviau; „braukti, valyti su šluota“), latv. slaucit („šluoti“), plg. sen. lot. cluō („valau“), sen. gr. ϰλύζω („valau, skalauju, plaunu“), got. hlūtrs („grynas, tyras“).
    0
  • Snaigynas
    1kr/1min
    Snaigynas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 2 km į rytus nuo Veisiejų, Veisiejų regioniniame parke. Nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,6 km, plotis iki 1 km. Giliausia ežero vieta siekia 25 m. Snaigyno šiaurinėje dalyje yra 3 salos, kurių bendras plotas 1,5 ha. Ežeras telkšo rininės kilmės duburyje. Jo linija labai vingiuota, 11,2 km ilgio. Krantai neaukšti, apaugę krūmais, medžiais. Atabradas padengtas daugiausia smėliu, o dugnas – dumblu bei dumblingu sapropeliu. Pietuose iš Snaigyno išteka upelis į Trikojo ežerą (Baltosios Ančios baseinas).

    Snaigyne gyvena 12 rūšių žuvys: karšiai, kuojos, lynai, karosai, lydekos, ešeriai, raudės, plakiai, seliavos, šamai, meknės, pūgžliai.
    0
  • Suvingis
    1kr/1min
    Suvingis – ežeras pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, apie 3 km į pietvakarius nuo Daugų, 1 km į vakarus nuo Didžiulio ežero. Gana apskrito pavidalo: ilgis 1,15 km, plotis iki 1,1 km. Giliausia ežero vieta (13,3 m) yra šiaurėje. Ežero dubuo susidaręs ledo lūstavietėje. Pietinėje pusėje yra 0,5 ha ploto salelė. Krantai neaukšti, vietomis pelkėti.
    Į Suvingį suteka keletas upelių (tame tarpe Miesčionka), pietuose išteka Karmė, vandenis srūdinanti į Nedzingio ežerą (Merkio baseinas).
    Aplink Suvingį įsikūręs Rimėnų kaimas.
    Ežero pavadinimo kilmė visai neaiški. Linkstama su- laikyti šaknimi (jos reikšmė nežinoma), o -ing- priesaga (plg. Apsingis, Nedingis, Pilvingis).
    0
  • Veisiejis
    1kr/1min
    Veisiejis – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. Telkšo ilgoje, siauroje rinoje, besidriekiančioje šiaurės–pietų kryptimi, o šiaurėje užsisukančioje į rytus. Ilgis – 12,5 km. Giliausia vieta siekia 33,8 m. Kranto linija labai vingiuota, daug giliai į sausumą įsiterpiančių įlankų. Ežere yra 13 salų, kurių bendras plotas 32,2 ha. Ežero krantai daug kur aukšti ir gan statūs. Pakrantėse (ypač pietinėje dalyje bei prie šiaurės rytų įlankos) auga miškai (pušynai). Dugnas duobėtas, padengtas karbonatingu ir sapropelingu dumblu, durpėmis. Atabradas siauras, dengiamas smėlio. Įlankų pakrantės apžėlusios nendrėmis ir meldais.

    Į Veisiejį įteka 5 upeliai, tarp jų – Zapsė (iš Zapsio ežero). Ežeras priklauso Baltosios Ančios baseinui. Pietuose plačiu sąsiauriu jungiasi su Niedaus ežeru. Iki 1956 m. Veisiejis užėmė 4,4 km² plotą, bet pastačius Kapčiamiesčio HE užtvanką Niedos upėje, vandens lygis pakilo 2,5-3 m. Dėl to praplatėjo Veisiejo–Niedaus sąsiauris, su Veisieju susiliejo Uosio (0,37 km²) ir Naudorio (0,19 km²) ežerai.

    Gyvenvietės prie Veisiejo: Navikai, Paveisininkai, Burbai, Palačionys, Subačiai, Gerveliai, Sapiegiškiai, Aradninkai, Paveisiejai. Pakrantėje stūkso Paveisininkų piliakalnis. Pietinė dalis patenka į Niedaus ornitologinį draustinį.
    0
  • Vievis
    1kr/1min
    Vievis – ežeras vidurio Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje. Jo ilgis (šiaurės-pietų kryptimi) – 2700 m, plotis – 1950 m. Giliausia vieta yra šiaurinėje dalyje, siekia 33 m. Pietinis krantas žemas, supelkėjęs, apaugęs mišku, kiti – aukštesni ir sausesni.

    Į Vievio ežerą suteka 5 upeliai, išteka Bražuolės intakas Pylimas[1]. Prie ežero įsikūręs Vievis, Patiltų, Lapiakalnio, Šadubalio kaimai.
    0
  • Vilkinys
    1kr/1min
    Vilkinys (arba Vilkiniai) – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 9 km į pietryčius nuo Veisiejų, Veisiejų regioniniame parke. Telkšo rininės kilmės duburyje, nusidriekęs iš šiaurės į pietus 3,9 km, plotis iki 0,7 km. Kranto linija labai vingiuota, krantai daugiausia žemi, supelkėję (ypač pietvakarinis ir šiaurės vakarinis galai). Šiaurinėje dalyje yra dvi miškingos salelės. Vakarinė ir pietrytinė pakrantė miškingos. Atabradas padengtas smėliu, dugnas duobėtas, padengtas karbonatingu dumblu. Į Vilkinį suteka keli upeliai (iš Vilkaičio, Sidabrinaičio ežerų), pietuose į Stirtų ežerą teka Vilkė (Baltosios Ančios baseinas).

    Kaimai prie Vilkinio: Kuolonys, Dvarčiškė, Bertašiūnai, Vilkininkai, Senkonys, Neliubonys.
    0
  • Zapsys
    1kr/1min
    Zapsys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 9 km į vakarus nuo Veisiejų. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 2,2 km, plotis iki 1,5 km. Giliausia ežero vieta (18 m) yra jo pietinėje dalyje. Kranto linija vingiuota, gausu įlankų, kyšulių, pusiasalių. Būdingi žemi, kai kur supelkėję krantai, pietrytinis krantas aukštesnis. Pakrantės miškingos. Pietinėje dalyje yra 2 salos kurių bendras plotas 0,4 ha. Atabradą dengia smėlis, žvyras, pelkėtose pakrantėse – dumblas, ežero dugnas padengtas sapropelingu dumblu.

    Šiaurės rytuose Zapsys siauru sąsiauriu jungiasi su Galstu. Iš Alno ežero įteka Alna, upeliai iš Ragožės ir Zapselio ežerų. Pietuose išteka Zapsė (į Veisiejo ežerą, Baltosios Ančios baseinas).

    Ežere yra lydekų, kuojų, lynų, karšių, raudžių, aukšlių, karosų, ešerių.
    0
  • Alaušas
    2kr/1min
    Ãlaušas – 1054 ha ežeras, telkšantis Utenos rajone, Lietuvoje. Alaušo gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis – 5 km, vidutinis plotis – 2,2 km, kranto linijos ilgis – 22 km, vandens tūris 125,5 mln. m³. Ežero dubuo sudarytas iš dviejų rinų. Dugnas duobėtas, atabrade ir seklumose smėlėtas. Ežerą maitina palyginti nedidelis baseinas (52 km²), todėl vandens lygis svyruoja neženkliai – apie 30–40 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą siekia 4–6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra dugne per metus svyruoja nuo 2 iki 8 °C.

    Šiaurėje iš Alksno ežero įteka Alksna, pietvakariuose – Šiekštelė iš Šiekščio ežero, pietuose Giedrė iš Giedrio ežero, bei dar 2 bevardžiai upeliai (iš Varnakėlių ir Bagdoniškio ežerų). Iš šiaurinės dalies išteka Alauša (Šventosios intakas).
    Ežere sugaunama 11 žuvų rūšių: verslinės – seliavos, lydekos; kitos – karšiai, kuojos, lynai, karosai, aukšlės, raudės, ešeriai, pūgžliai, kirtikliai.
    Pakrantėse įsikūrę kaimai: Sudeikiai, Alauša, Šeimyniškiai, Bikuškis, Maneičiai.
    2
  • Baltieji Lakajai
    2kr/1min
    Baltieji Lakajai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke, Lakajos (Žeimenos, Neries) baseine. Ežeras ištįsęs vakarų – rytų kryptimi. Ilgis – 8,6 km, didžiausias plotis – 1,3 km. Ežere yra 3 salos, kurių bendras plotas 3,8 ha. Išilgai duburio yra 5–40 m gylio daubų. Iš Rašios ežero įteka Rašelė, iš Kamužėlio ežero – Kamužė, iš Tramio I ežero – Tramys, iš Rudesos ežero – Rudesa, iš Urkio ežero – Urkė. Baltųjų Lakajų ežeras rytuose 150 m pločio Pertenio sąsiauriu jungiasi su Juodųjų Lakajų ežeru (nuo šio ežero skiria aukštas Ščiuro ragas). Šie ežerai patenka į Labanoro regioninį parką, kuriame yra retų gyvūnų ir augalų.

    Dažniausiai aptinkamos žuvys – ešeriai, kuojos, lydekos, karšiai, raudės. Yra ungurių, vėžių.
    0
  • Drūkšiai
    2kr/1min
    Drūkšiai – didžiausias ežeras Lietuvoje (4479 ha), tyvuliuojantis Zarasų rajono savivaldybės ir Baltarusijos Vitebsko srities pasienyje, 2 km į pietus nuo Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos.

    Drūkšių ežeras pirmą kartą pavaizduotas 1570 m. sudarytame G. Merkatoriaus žemėlapyje. Daugiausia žinių išliko apie didžiausią 21 ha ploto Pilies salą rytinėje ežero dalyje (dab. Baltarusijos teritorijoje, ties pačiu pasieniu): dar XI a. pradžioje Polocko kunigaikštis Brečislavas joje pastatė pilį ir įkūrė gyvenvietę. Salą su krantu sujungė dviem tiltais, išliko jų polių liekanų. Tai buvo viena iš nedaugelio Lietuvos pilių, kaip Trakų ar Platelių, pastatytų ežerų salose. 1514 m. Žygimantas Senasis saloje pastatė medinę bažnyčią. Kadangi pro Drūkšius ėjo kelias, jungęs Vilnių su Livonija ir Rusija, Drūkšių pilis turėjo nemažai reikšmės ginant kraštą nuo Livonijos ordino puolimų. Pilis ir gyvenvietė sudegė per 1655 m. švedų antpuolį. Legenda pasakoja, kad švedai norėjo išsivežti bažnyčios varpą, tačiau jis Drūkšių ežere nuskendo ir netikėtai, neva, atsirado Gaidės bažnyčios varpinėje. Salos gyventojai išsikėlė į krantą ir įkūrė Drūkšių (Drisviatų) miestelį. Dar 1772 m. rašytiniai šaltiniai nurodo, kad saloje buvo likę trijų bokštų ir sienų likučiai.

    Prie Drūkšių kaimo (Baltarusija) 1953 m. pastatyta Draugystės elektrinė, ją statant buvo patvenkta Prorvos (Drūkšos intakas) ištaka, ežero vandens lygis pakilo 30 cm.

    1982 m. šalia ežero pastatyta vienintelė atominė elektrinė Baltijos šalyse – Ignalinos atominė jėgainė. Ežero vanduo naudojamas elektrinės agregatams atvėsinti. Dėl padidėjusios ežero vandens temperatūros didelė ežero dalis neužšąla net šalčiausiomis žiemomis. Paleidus Ignalinos AE ežero vandens temperatūra padidėjo 2-3 °C. Per metus iš Drūkšių ežero vidutiniškai išgaruoja 600 mm vandens.

    Iki 1997 m. pasirašytos Lietuvos – Baltarusijos sutarties dėl sienų Lietuvai priklausė 99,4 proc. ežero, o Baltarusijai tik 253 ha ežero ploto. Po sutarties pasirašymo jai atiteko apie 700 ha Drūkšių ežero.
    1
  • Elektrėnų marios
    2kr/1min
    Elektrėnų marios – dirbtinis specialiosios paskirties vandens telkinys Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Elektrėnų. Susiformavo patvenkus Strėvos upę. Marių vanduo naudojamas šiluminės Lietuvos elektrinės aušinimui.

    Elektrėnų marios užima 1240 ha plotą. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 11 km, plotis iki 3,1 km. Didžiausias gylis siekia virš 30 m (giliausia vieta – buvusiame Jagudžio ežere). Šiaurinė tvenkinio dalis ežerinės kilmės, pietinė – upinės. Šiaurinės dalies plotas 1134 ha, ilgis 5,3 km, didžiausias plotis 3,1 km. Rytiniai ir šiauriniai krantai statūs, aukšti, o vakariniai – lėkšti, vietomis pelkėti. Pietinės dalies plotas 215 ha, ilgis 5,6 km, didžiausias plotis 0,9 km. Krantai žemi. Apie 80 % visų tvenkinio krantų yra ardomi. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas, dugnas padengtas įvairių rūšių moliu. Dugno reljefas labai sudėtingas. Mariose yra 18 salų, kurių bendras plotas 50,5 ha.
    0
  • Kauno marios
    2kr/1min
    Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui.

    Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.

    Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias plotis – 3,3 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens.

    Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.

    Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500-800 m, gylis 10-12 m.

    Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200-300 m, gylis 4-5 m.

    Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas.

    5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa.

    Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,3 km.
    1
  • Luodis
    2kr/1min
    Luodis – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone (Ignalinos rajono paribyje), 11 km į vakarus nuo Visagino; vienas didžiausių Lietuvos ežerų (6-asis pagal dydį).

    Ežero ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 6,3 km, plotis iki 4,4 km. Ežero gylis siekia 18,4 m. Luodyje yra 2 didelės salos – Alaunė (arba Krutamoja – pasakojama, kad anksčiau čia gyvenę žmonės daug dirbo) ir Sadausko (Juodojo Astravo?) – ir 2 mažesnės (Pilelė ir Kanapinė). Bendras salų plotas – 17,8 ha. Kranto linija (jos ilgis 28,2 km) vingiuota, gausu didelių įlankų, pietryčiuose yra siaura ir ilga įlanka. Iš pietų pusės link ežero centro įsiterpia Žvėrinčiaus rago kyšulys. Ežero krantai daugiausia aukšti ir statūs, ardomi vandens, tik įlankų galai žemi ir pelkėti. Luodis telkšo ledyninės kilmės duburyje, kurio dugne yra daubų ir seklumų. Palei salas ežeras visai negilus – apie 1–1,5 m, kitur gilesnis. Dugną dengia sapropelingas ir karbinatingas dumblas, o įlankose – gėlavandenė klintis. Plati atabrado juosta padengta smėliu ir gargždu.

    Pro ežerą prateka Šventosios upė, į ežerą įtekanti šiaurės rytuose ir čia pat, už kelių šimtų metrų, iš jo ištekanti.

    Luodžio atabrade auga meldų, nendrių juostos, prie įlankų veši vandens lelijos, pietrytinėje įlankoje – maurabragiai ir elodėjos. Praktiškai iš visų pusių ežerą supa Giteniškės ir Tumiškės miškai.

    Ežere pagaunama stambių lydekų ir karšių. Karšius dažniausiai gaudo prie salų. Lydekos gerai kimba ant gylių perkritimų ir netoli Šventosios intako. Taip pat pagaunama stambių kuojų bei raudžių, tinkamiausia vieta joms gaudyti 3 m gylyje, didžiausi laimikiai pagaunami aplink vandens augalų sąžalynus, esančius toliau nuo kranto.
    0
  • Metelys
    2kr/1min
    Metelys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 7 km į šiaurę nuo Seirijų, Metelių regioniniame parke.
    Kaip ir gretimi Dusios ir Obelijos ežerai Metelio ežero guolis susidarė ištirpus ledo luistui. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 6,8 km, plotis iki 2,7 km. Giliausia vieta – 15 m. Krantai žemi, vietomis supelkėję, šiaurės rytuose ei pietvakariuose skardingi, paveikti erozijos. Pietinė ežero dalis apsupta miško. Atabradas platus, padengtas smėliu, įlankose – dumblu ir moliu. Dugną dengia smėlingas ir molingas dumblas. Pakrantėse auga tanki, bet neištisinė nendrių juosta. Vandens skaidrumas vasarą siekia ~4 m. Į ežerą suteka 4 upeliai, šiaurėje išteka Metelytė (Peršėkės baseinas).

    Ežeras labai įvairus savo paukščių, augalų bei žuvų įvairove. Jis pagal dominuojančias žuvų rūšis priskiriamas karšiniams–lydekiniams ežerams. Sugaunamos žuvys: lydekos, ešeriai, kuojos, karšiai, lynai, unguriai, kuojos, plakiai, karpiai, karosai, aukšlės, šamai, meknės, raudės, seliavos, pūgžliai, sterkai, ripusai, peledės. Įveista mizidžių, gamaridų, vėžių.

    Prie Metelio įsikūrusios gyvenvietės: Meteliai, Buckūnai, Papėčiai, Vaickūniškė.
    0
  • Rubikių ežeras
    2kr/1min
    Rubikių ežeras arba Anykštis – ežeras Aukštaitijoje, vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, užimantis 968 ha plotą. Ežero ilgis apie 5 km, plotis 3,4 km, didžiausias gylis 16,1 m (rytinėje dalyje). Ežero centre yra seklumų. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 24 km. Pietiniame ir vakariniame krantuose yra siaurų ir ilgų įlankų. Didžiausia ežero puošmena 16 salų – Pertako, Bučinė, Aukštoji, Česnakinė, Liepinė, Didžioji ir kt. Stambiausia sala užima net 16,4 ha plotą. Krantai daugiausia neaukšti, lėkšti, kai kur pelkėti. Atabradas platus ir apžėlęs nendrėmis.

    Rubikių ežeras, paskelbtas hidrografiniu draustiniu, protakomis susijungęs su Dusyno ir Mūšėjaus ežerais. Į ežerą įteka keletas upelių (Smulkė, Kriokšlis, Šilaupis), išteka Šventosios intakas Anykšta (anksčiau pats ežeras vadinosi Anykščiu).

    Prie Rubikių ežero įsikūrusios gyvenvietės: Rubikiai, Aniūnai, Kriokšlys, Paežeriai, Terpežeriai, Klykūnai, Pagraužiai.

    Ežere gausu lydekų, ešerių, karšių ir kuojų. Lydekos ypač gerai kimba prie salų ir pakrančių. Neblogų laimikių galima tikėtis velkiaujant.

    0
  • Stirniai
    2kr/1min
    Stirniai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 13 km į šiaurės rytus nuo Molėtų. Ežeras ilgas, vingiuotas, ištįsęs iš vakarų į rytus. Ilgis – 9,6 km, didžiausias plotis – 2,3 km. Ežere yra 7 salos, kurių bendras plotas – 33 ha.

    Ežero šiauriniame pakraštyje išsidėstę Kulinių ir Purvėnų kaimai, pietrytiniame pakraštyje išsidėstęs Stirnių kaimas, pietvakariniame – Mindūnai.
    0